kandukas

kandùkas sm. (2) 1. žr. 1 kandiklis: Pypkės kandùkas nulūžo Šmk, Vlkj. Įsigrūdęs kanduką burnon, lėtai dūlino tolyn P.Cvir. 2. bot. tokia žolė, auganti linuose: Raudami linus, išmetėme kandukùs Bd.